- dulksnus
- 1 dulksnùs, -ì adj. (4)
1. kuris dulka, dulkus: Linai dul̃ksnūs Grz. Kad linai dargnoje nenušoksta, tai jie dulksnūs, lengvūs, o ne svarūs Grz.
2. smulkus (apie lietų, sniegą): Kad ir dulksnùs lytus, bet vis tiek kiaurai parsėdo Mžk. Dulksnùs lietutis Ds. Visą dieną įkyrus, dulksnus lietus merkia žemę P.Cvir.
3. žr. dulsus 1.
dul̃ksniai adv.: Dul̃ksniai žmogus kalba Rk.
Dictionary of the Lithuanian Language.